LHC tunelyje - CMS detektorius gyvai
Kovo 14 diena, penktadienis, 9 val.
Šį rytą pradedame ne nuo paskaitos, o nuo ekskursijos į išsvajotąjį Didžiojo Hadronų greitintuvo tunelį.
Prie centrinio CERN'o įėjimo mūsų laukia autobusas ir kartu su estų kolegomis važiuojame į patį šiauriausią greitintuvo tašką, kuriame yra CMS detektorius ir būtent toje vietoje mes leisimės žemyn į tunelį.
Važiuojame neilgai. Prie įėjimo mus pasitinka gidas. Mums išdalina raudonas lankytojų korteles ir ekskursija prasideda. Pirmiausia gidas mus įveda į patalpą, kurioje ant sienos sumontuotas didžiulis CMS detektoraus pjūvio vaizdas. Šalia yra mažesnis simuliacinis stendas, kuriame vaizdžiai matyti, kaip greitintuvu juda protonai ir kaip vyksta jų susidūrimai. Po to einame į kitą patalpą, kur greitintuvo modelyje mums parodo, kokias daleles fiksuoja greitintuvo detektoriai. Dalelių nėra daug - tai protonai, pozitronai, miuonai ir hadronai. Visas kitas daleles, tame tarpe ir įžymųjį Higgso bozoną, detektorius aptinka dėl šių dalelių sukeliamų reiškinių.
Viskas, teorinė dalis baigiasi. Einame į didžiulį liftą ir leidžiamės 96 metrus žemyn. Apačioje praeiname pro sunkias žalias duris. Būtent šias duris aprašė savo knygoje "Angelai ir demonai" Dan'as Brown'as. Tiesą sakant, ši knyga čia cituojama nuolat.
Galų gale atsiduriame detektoriaus širdyje. Vaizdas įspūdingas. Detektorius sveria 14000 tonų ir yra 15 metrų aukščio. Didžiojo hadronų greitintuvo detektoriai - tai patys sudėtingiausi įrenginiai, kada nors sukurti žmogaus. Gidas ilgai ir įdomiai pasakoja apie detektoriaus konstrukciją, parodo zonas, kuriose fiksuojamos dalelės.
Detektorius yra giliai po žeme todėl, kad jo rezultatams neturėtų įtakos natūrali kosminė radiacija.
Deja, laikas praeina greitai ir tuo pačiu keliu vykstame atgal. Fotografuojamės, pasirašome ant lankytojų sienos, dėkojame gidui ir vykstame toliau.
Šį rytą pradedame ne nuo paskaitos, o nuo ekskursijos į išsvajotąjį Didžiojo Hadronų greitintuvo tunelį.
Prie centrinio CERN'o įėjimo mūsų laukia autobusas ir kartu su estų kolegomis važiuojame į patį šiauriausią greitintuvo tašką, kuriame yra CMS detektorius ir būtent toje vietoje mes leisimės žemyn į tunelį.
Važiuojame neilgai. Prie įėjimo mus pasitinka gidas. Mums išdalina raudonas lankytojų korteles ir ekskursija prasideda. Pirmiausia gidas mus įveda į patalpą, kurioje ant sienos sumontuotas didžiulis CMS detektoraus pjūvio vaizdas. Šalia yra mažesnis simuliacinis stendas, kuriame vaizdžiai matyti, kaip greitintuvu juda protonai ir kaip vyksta jų susidūrimai. Po to einame į kitą patalpą, kur greitintuvo modelyje mums parodo, kokias daleles fiksuoja greitintuvo detektoriai. Dalelių nėra daug - tai protonai, pozitronai, miuonai ir hadronai. Visas kitas daleles, tame tarpe ir įžymųjį Higgso bozoną, detektorius aptinka dėl šių dalelių sukeliamų reiškinių.
Viskas, teorinė dalis baigiasi. Einame į didžiulį liftą ir leidžiamės 96 metrus žemyn. Apačioje praeiname pro sunkias žalias duris. Būtent šias duris aprašė savo knygoje "Angelai ir demonai" Dan'as Brown'as. Tiesą sakant, ši knyga čia cituojama nuolat.
Galų gale atsiduriame detektoriaus širdyje. Vaizdas įspūdingas. Detektorius sveria 14000 tonų ir yra 15 metrų aukščio. Didžiojo hadronų greitintuvo detektoriai - tai patys sudėtingiausi įrenginiai, kada nors sukurti žmogaus. Gidas ilgai ir įdomiai pasakoja apie detektoriaus konstrukciją, parodo zonas, kuriose fiksuojamos dalelės.
Detektorius yra giliai po žeme todėl, kad jo rezultatams neturėtų įtakos natūrali kosminė radiacija.
Deja, laikas praeina greitai ir tuo pačiu keliu vykstame atgal. Fotografuojamės, pasirašome ant lankytojų sienos, dėkojame gidui ir vykstame toliau.
Alfa Magnetinis Spektrometras (AMS)
Alfa magnetinis spektrometras (AMS - 02 ) yra dalelių detektorius, kuris ieško tamsiosios medžiagos ir antimedžiagos. Jis yra prijungtas prie Tarptautinės kosminės stoties (TKS) išorės modulio. Jis taip pat atlieka tikslius kosminių spindulių matavimus. AMS detektorius, kurio tūris 64 kubiniai metrai ir kuris sveria 8,5 tonas, buvo surinktas CERN'e ir 2011 metų gegužės 16 dieną erdvėlaiviu "Endeavour" pristatytas į TKS kaip Space Shuttle misijos STS - 134 dalis. AMS - 02 pradėjo siųsti duomenis į Žemę gegužės 19 dieną.
AMS eksperimente dirba amerikietis fzikas profesorius Samuel Ting, kuris gavo Nobelio premiją 1976 metais, kartu su Burton Richter atradęs subatomines J/ψ daleles.
Jis maloniai sutinka su mumis nusifotografuoti.
AMS eksperimente dirba amerikietis fzikas profesorius Samuel Ting, kuris gavo Nobelio premiją 1976 metais, kartu su Burton Richter atradęs subatomines J/ψ daleles.
Jis maloniai sutinka su mumis nusifotografuoti.
Filmas "NASA: kaip ilgai užtruktų pagaminti AMS?"
Filmas: CERN
CERN'o kontrolės centras (CCC)
Naujas CERN' o kontrolės centras oficialiai buvo atidarytas 2008 metų kovo 16 dieną.
Šio centro paskirtis yra suderinti greitintuvų darbą, o taip taip prižiūrėti techninę LHC infrastruktūrą.
Naujas centras turi 39 valdymo pultus. Piko veiklos laikotarpiu čia dirba 13 operatorių, neskaitant ekspertų. Pastatytas ir įrengtas per 15 mėnesių, centras pradėjo veikti vasario 1 dieną.
Šiuo metu, kai LHC neveikia, centre darbo nedaug ir dauguma kompiuterių išjungti. Mums leidžia pasėdėti prie centro kompiuterių... Akimirkai galima įsivaizduoti, kad būtent tavo rankose naujo dalelių eksperimento sėkmė.
Šio centro paskirtis yra suderinti greitintuvų darbą, o taip taip prižiūrėti techninę LHC infrastruktūrą.
Naujas centras turi 39 valdymo pultus. Piko veiklos laikotarpiu čia dirba 13 operatorių, neskaitant ekspertų. Pastatytas ir įrengtas per 15 mėnesių, centras pradėjo veikti vasario 1 dieną.
Šiuo metu, kai LHC neveikia, centre darbo nedaug ir dauguma kompiuterių išjungti. Mums leidžia pasėdėti prie centro kompiuterių... Akimirkai galima įsivaizduoti, kad būtent tavo rankose naujo dalelių eksperimento sėkmė.
Mokytojų profesinės raidos programos aptarimas ir užbaigimas
Kupini įspūdžių atvykstame į pagrindinę CERN'o auditoriją (Main Auditorium) aptarti pasibaigusios stažuotės.
Auditorija turi savo aurą - būtent čia pasauliui buvo paskelbtas Higgso bozono atradimas.
Mūsų stažuotės vadovai - Dr. Mick Storr ir Marina Savino trumpai aptaria stažuotę, išdalina sertifikatus ir mažas dovanėles. Šiltai dėkojame vadovams ir fotografuojamės prisiminimui.
Savaitė buvo labai įtempta, bet visi mes norėtume sugrįžti čia dar kartą.
Nuotrauka: CERN
Auditorija turi savo aurą - būtent čia pasauliui buvo paskelbtas Higgso bozono atradimas.
Mūsų stažuotės vadovai - Dr. Mick Storr ir Marina Savino trumpai aptaria stažuotę, išdalina sertifikatus ir mažas dovanėles. Šiltai dėkojame vadovams ir fotografuojamės prisiminimui.
Savaitė buvo labai įtempta, bet visi mes norėtume sugrįžti čia dar kartą.
Nuotrauka: CERN
Jungtinių Tautų Organizacijos būstinė Ženevoje
Popiet vykstame į Jungtinių tautų biurą Ženevoje (UNOG). Mus lydi Lietuvos ambasadoriaus Šveicarijoje Ryčio Paulausko ministras patarėjas Artūras Gailiūnas.
Iš 4 svarbiausių JT centrų pasaulyje šis yra antras didžiausias – po Niujorko pagrindinės būstinės. Jo širdis – art deco stiliaus Palais des Nations, kuris 1929 – 1938 metais buvo pastatytas Tautų Sąjungai, o vėliau kelis kartus praplėstas.
Lietuva, Latvija ir Estija į Tautų Sąjungą buvo priimtos 1921 metų rugsėjo 22 dieną, o 1926-ais Paryžiuje Tautų Sąjunga pasirašė konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.
Didingame Palais des Nations natūraliai norisi pieškoti lietuviškų pėdsakų, o jų čia yra. Istorijos dvasia alsuoja Salle du Conseil, kurios sienos ir lubos išpuoštos įspūdingais ispanų menininko José María Serto kūriniais. Čia prieškarį buvo sprendžiami ir mūsų valstybės reikalai.
Tačiau labiausiai domina pirmame aukšte esanti posėdžių salė, kuri pastato plane vadinama „Room S1. Location: Ground Floor“. Kitas jos pavadinimas – „Lithuanian room“. Ši posėdžių salė yra Lietuvos Respublikos dovana JT biurui Ženevoje, kuri oficialiai buvo perduota 2004 metais.
„Lietuvos kambaryje“ – didelis elipsės formos stalas, 2 nedideli apskriti stalai, 4 foteliai, 18 kėdžių. Palubėje – sietynas, sienos puoštos inkrustuotomis medžio plokštėmis. Jaukumo suteikia lietuvių autorių skulptūros. Patalpoje vienu metu gali dirbti 22 žmonės, ten įdiegtos moderniam posėdžių kambariui būtinos elektroninės sistemos, vaizdo projektoriai, gasiakalbiai.
Kiti lietuviški pėdsakai praktiškai nematomi, nes tūno dokumentų saugyklose, tačiau paslaugūs bibliotekos darbuotojai iš archyvo ištraukė kai kuriuos originalius dokumentus, susijusius su Lietuva ir Tautų Sąjunga. Šiuo metu jie yra skaitmenizuojami.
Iš 4 svarbiausių JT centrų pasaulyje šis yra antras didžiausias – po Niujorko pagrindinės būstinės. Jo širdis – art deco stiliaus Palais des Nations, kuris 1929 – 1938 metais buvo pastatytas Tautų Sąjungai, o vėliau kelis kartus praplėstas.
Lietuva, Latvija ir Estija į Tautų Sąjungą buvo priimtos 1921 metų rugsėjo 22 dieną, o 1926-ais Paryžiuje Tautų Sąjunga pasirašė konvenciją, pagal kurią Klaipėdos kraštas perduotas Lietuvai.
Didingame Palais des Nations natūraliai norisi pieškoti lietuviškų pėdsakų, o jų čia yra. Istorijos dvasia alsuoja Salle du Conseil, kurios sienos ir lubos išpuoštos įspūdingais ispanų menininko José María Serto kūriniais. Čia prieškarį buvo sprendžiami ir mūsų valstybės reikalai.
Tačiau labiausiai domina pirmame aukšte esanti posėdžių salė, kuri pastato plane vadinama „Room S1. Location: Ground Floor“. Kitas jos pavadinimas – „Lithuanian room“. Ši posėdžių salė yra Lietuvos Respublikos dovana JT biurui Ženevoje, kuri oficialiai buvo perduota 2004 metais.
„Lietuvos kambaryje“ – didelis elipsės formos stalas, 2 nedideli apskriti stalai, 4 foteliai, 18 kėdžių. Palubėje – sietynas, sienos puoštos inkrustuotomis medžio plokštėmis. Jaukumo suteikia lietuvių autorių skulptūros. Patalpoje vienu metu gali dirbti 22 žmonės, ten įdiegtos moderniam posėdžių kambariui būtinos elektroninės sistemos, vaizdo projektoriai, gasiakalbiai.
Kiti lietuviški pėdsakai praktiškai nematomi, nes tūno dokumentų saugyklose, tačiau paslaugūs bibliotekos darbuotojai iš archyvo ištraukė kai kuriuos originalius dokumentus, susijusius su Lietuva ir Tautų Sąjunga. Šiuo metu jie yra skaitmenizuojami.
Igno Grigelionio pateiktis apie CERN'ą mokiniams
Pabaiga
Savaitė CERN'e baigėsi. Rytoj anksti ryte skrendame namo.
Ši savaitė buvo ko gero, pati intensyviausia mokymų savaitė, kokią tik kada esame išgyvenę.
Programa buvo labai plati - paskaitos, vizitai, praktiniai užsiėmimai, susitikimai.
Grįžus namo taip pat laukia darbas - skleisti CERN'o dvasią ir atvirumą mūsų mokiniams ir kolegoms.
Dėkojame visiems, suteikusiems mums šitą unikalią galimybę padirbėti čia, CERN'e, branduolinių tyrimų širdyje.
Ši savaitė buvo ko gero, pati intensyviausia mokymų savaitė, kokią tik kada esame išgyvenę.
Programa buvo labai plati - paskaitos, vizitai, praktiniai užsiėmimai, susitikimai.
Grįžus namo taip pat laukia darbas - skleisti CERN'o dvasią ir atvirumą mūsų mokiniams ir kolegoms.
Dėkojame visiems, suteikusiems mums šitą unikalią galimybę padirbėti čia, CERN'e, branduolinių tyrimų širdyje.
Nuotraukų autorius Petras Lozda