Kovo 13 diena, ketvirtadienis, 9 val.
Diena prasideda dalelių fizikės Dr. Sparsh Navin paskaita apie elementariųjų dalelių taikymą medicinoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais remiantis fizikos atradimais buvo sukurta daug diagnostikos ir gydymo metodų. Vienas žymiausių pavyzdžių yra pozitronų emisijos tomografijos metodas (PET), kuris atsirado medikų bendruomenėje, tačiau ši technologija buvo pasiskolinta iš dalelių fizikos.
Elementariosios dalelės naudojamos nustatyti narkotikų kiekiui organizime, aptikti smegenų pokyčius sergant Alzheimeriu, nustatyti organuose auglius.
Hadronų terapija leidžia tai padaryti be galo tiksliai.
Diena prasideda dalelių fizikės Dr. Sparsh Navin paskaita apie elementariųjų dalelių taikymą medicinoje.
Pastaraisiais dešimtmečiais remiantis fizikos atradimais buvo sukurta daug diagnostikos ir gydymo metodų. Vienas žymiausių pavyzdžių yra pozitronų emisijos tomografijos metodas (PET), kuris atsirado medikų bendruomenėje, tačiau ši technologija buvo pasiskolinta iš dalelių fizikos.
Elementariosios dalelės naudojamos nustatyti narkotikų kiekiui organizime, aptikti smegenų pokyčius sergant Alzheimeriu, nustatyti organuose auglius.
Hadronų terapija leidžia tai padaryti be galo tiksliai.
Dr. Sparsh Navin paskaita
Filmas apie hadronų terapiją
)
Fimas: CERN
Kompaktiškas miuonų solenoidinis detektorius (CMS)
Dr. Piotr Traczyk savo paskaitoje pasakoja apie kompaktišką miuonų solenoidinį detektorių (CMS).
CERN'o Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pagreitina protonus iki greičio, artimo šviesos greičiui ir nukreipia juos į susidūrimo vietą.
Kai susidūrimo energija virsta mase, atsiranda naujos daleles, kurios fiksuojamos ir identifikuojamos Kompaktiškame Mionų Solenoido dalelių detektoriuje (CMS). Šio detektoriaus duomenis analizuoja viso pasaulio mokslininkai ir bando sukurti pirmojo akimirksnio po Didžiojo Sprogimo vaizdą.
Šie eksperimentai padeda atsakyti į klausimus, kas sukūrė Visatą, kokios jėgos veikė joje Didžiojo Sprogimo metu ir kas Visatai tiekia materiją.
Tokie tyrimai pagilina mūsų bendrą supratimą ir taip pat gali padėti sukurti naujas technologijas, keičiančias pasaulį, kuriame mes gyvename.
CERN'o Didysis hadronų priešpriešinių srautų greitintuvas (LHC) pagreitina protonus iki greičio, artimo šviesos greičiui ir nukreipia juos į susidūrimo vietą.
Kai susidūrimo energija virsta mase, atsiranda naujos daleles, kurios fiksuojamos ir identifikuojamos Kompaktiškame Mionų Solenoido dalelių detektoriuje (CMS). Šio detektoriaus duomenis analizuoja viso pasaulio mokslininkai ir bando sukurti pirmojo akimirksnio po Didžiojo Sprogimo vaizdą.
Šie eksperimentai padeda atsakyti į klausimus, kas sukūrė Visatą, kokios jėgos veikė joje Didžiojo Sprogimo metu ir kas Visatai tiekia materiją.
Tokie tyrimai pagilina mūsų bendrą supratimą ir taip pat gali padėti sukurti naujas technologijas, keičiančias pasaulį, kuriame mes gyvename.
Dr. Piotr Traczyk paskaita
Filmas "CERN'o CMS eksperimentas"
Filmas:CERN
Susitikimas su Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministru Dainiumi Pavalkiu CERN'e
Kovo 13 d. švietimo ir mokslo ministras Dainius Pavalkis lankosi moderniausiame pasaulyje Europos branduolinių tyrimų centre CERN ir susitinka su čia dirbančiais lietuviais bei CERN mokytojų programos dalyviais iš Lietuvos. D. Pavalkis akcentuoja aktyvaus Lietuvos bendradarbiavimo dalyvaujant priešakiniuose tarptautinių mokslinių tyrimų ir edukacijos projektuose svarbą.
„Džiugu pažymėti, kad Lietuva yra pasirašiusi sutartį su Europos branduolinių tyrimų centru, pagal kurią vyksta nuolatinis bendradarbiavimas. Įgyti unikalios patirties, susipažinti su moderniausiomis technologijomis į CERN važiuoja ne tik pasižymėję mokslininkai, bet ir mūsų jauni tyrėjai, studentai, taip pat fizikos mokytojai“, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.
Kaip pabrėžia D. Pavalkis, aktyvus bendradarbiavimas su stipriausiu pasaulyje mokslo centru atveria lietuviams galimybes dirbti su naujausiomis idėjomis ir moksline įranga ne tik branduolinės fizikos, bet ir informacinių technologijų srityje.
Netoli Ženevos veikiančiame Europos branduolinių tyrimų centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas didysis hadronų greitintuvas, kuriame tiriama Higgso bozono teorija. Šis centras ne tik atlieka priešakinius branduolinės fizikos eksperimentus, čia taip pat gimė pasaulinis tinklynas. Šiuo metu CERN veikiantis tinklynas, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos, – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.
Šiemet lietuvių stažuotėms Europos branduolinių tyrimų centre Vyriausybė yra numačiusi 400 tūkst. litų. 20 mokslininkų, jaunų tyrėjų, studentų iš Lietuvos turės galimybę prisidėti prie CERN vykdomos veiklos ir parveš į Lietuvą naujas žinias, mokslinius kontaktus, įgytą kvalifikaciją.
Europos branduolinių tyrimų centre ne tik stažuojasi lietuviai mokslininkai ir studentai. Į CERN su moderniausia fizikos srities įranga pagal ES struktūrinių fondų remiamą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo projektą šiuo metu yra nuvykę susipažinti 12 fizikos mokytojų iš Lietuvos.
Šaltinis:
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
[email protected]
„Džiugu pažymėti, kad Lietuva yra pasirašiusi sutartį su Europos branduolinių tyrimų centru, pagal kurią vyksta nuolatinis bendradarbiavimas. Įgyti unikalios patirties, susipažinti su moderniausiomis technologijomis į CERN važiuoja ne tik pasižymėję mokslininkai, bet ir mūsų jauni tyrėjai, studentai, taip pat fizikos mokytojai“, – sako Lietuvos švietimo ir mokslo ministras.
Kaip pabrėžia D. Pavalkis, aktyvus bendradarbiavimas su stipriausiu pasaulyje mokslo centru atveria lietuviams galimybes dirbti su naujausiomis idėjomis ir moksline įranga ne tik branduolinės fizikos, bet ir informacinių technologijų srityje.
Netoli Ženevos veikiančiame Europos branduolinių tyrimų centre įsikūrusi didžiausia pasaulyje dalelių fizikos laboratorija, čia įrengtas didysis hadronų greitintuvas, kuriame tiriama Higgso bozono teorija. Šis centras ne tik atlieka priešakinius branduolinės fizikos eksperimentus, čia taip pat gimė pasaulinis tinklynas. Šiuo metu CERN veikiantis tinklynas, prie kurio praktiką atlikti turi galimybę ir informacinių technologijų studentai iš Lietuvos, – viena pajėgiausių skaičiavimo sistemų pasaulyje.
Šiemet lietuvių stažuotėms Europos branduolinių tyrimų centre Vyriausybė yra numačiusi 400 tūkst. litų. 20 mokslininkų, jaunų tyrėjų, studentų iš Lietuvos turės galimybę prisidėti prie CERN vykdomos veiklos ir parveš į Lietuvą naujas žinias, mokslinius kontaktus, įgytą kvalifikaciją.
Europos branduolinių tyrimų centre ne tik stažuojasi lietuviai mokslininkai ir studentai. Į CERN su moderniausia fizikos srities įranga pagal ES struktūrinių fondų remiamą pedagogų kvalifikacijos tobulinimo ir perkvalifikavimo projektą šiuo metu yra nuvykę susipažinti 12 fizikos mokytojų iš Lietuvos.
Šaltinis:
Švietimo ir mokslo ministerijos
Komunikacijos skyrius
[email protected]
Nuotraukų autorius Petras Lozda