CERN'o greitintuvai
Nuotraukos autorė Rigonda Skorulskienė
Šiadien Kovo 11 - oji. Rytą pradedame gražia Petro Lozdos kompozicija pagal Jono Strielkūno žodžius.
Po to klausomės Dr. Simone Gilardoni pranešimo apie greitintuvus.
Didysis hadronų greitintuvas (LHC, Large Hadron Collider) yra vienas iš didžiausių ir brangiausių mokslo instrumentų pasaulyje. Jis priklauso Šveicarijoje veikiančiai Europos dalelių fizikos laboratorijai CERN, o greitintuvo mokslininkų kolektyvą sudaro net 10 000 specialistų.
Skaičiai, apibūdinantys dabartinį LHC, yra stulbinantys: norėdami patvirtinti Higgso bozono egzistavimą, mokslininkai protonams suteikdavo iki 8 TeV (teraelektronvoltų) energijos ir priversdavo juos 27 km ilgio apskritimo formos tunelį per sekundę aplėkti 11 000 kartų. CERN fiziko Samero Kilani teigimu, maksimalus šių protonų judėjimo greitis prilygsta 99.999 proc. šviesos greičio, o tada priešingomis kryptimis panašiu greičiu besisukantys protonai susiduria ir... gaunami Higgso bozono egzistavimo įrodymai. Pasak fiziko, tokie greitintuvo parametrai ir galia yra fiziškai būtini, kad būtų galima pažvelgti už mūsų turimų žinių ribos: „Siekiant ekstremalių rezultatų būtinos ekstremalios technologijos“. Daugiau skaityti čia.
CERN'o didysis hadronų greitintuvas turi keturis
detektorius: ALICE, ATLAS, CMS ir LHCb – kuriuose susidūrimo metu dalelių energija pasiekia 8 TeV.
Po to klausomės Dr. Simone Gilardoni pranešimo apie greitintuvus.
Didysis hadronų greitintuvas (LHC, Large Hadron Collider) yra vienas iš didžiausių ir brangiausių mokslo instrumentų pasaulyje. Jis priklauso Šveicarijoje veikiančiai Europos dalelių fizikos laboratorijai CERN, o greitintuvo mokslininkų kolektyvą sudaro net 10 000 specialistų.
Skaičiai, apibūdinantys dabartinį LHC, yra stulbinantys: norėdami patvirtinti Higgso bozono egzistavimą, mokslininkai protonams suteikdavo iki 8 TeV (teraelektronvoltų) energijos ir priversdavo juos 27 km ilgio apskritimo formos tunelį per sekundę aplėkti 11 000 kartų. CERN fiziko Samero Kilani teigimu, maksimalus šių protonų judėjimo greitis prilygsta 99.999 proc. šviesos greičio, o tada priešingomis kryptimis panašiu greičiu besisukantys protonai susiduria ir... gaunami Higgso bozono egzistavimo įrodymai. Pasak fiziko, tokie greitintuvo parametrai ir galia yra fiziškai būtini, kad būtų galima pažvelgti už mūsų turimų žinių ribos: „Siekiant ekstremalių rezultatų būtinos ekstremalios technologijos“. Daugiau skaityti čia.
CERN'o didysis hadronų greitintuvas turi keturis
detektorius: ALICE, ATLAS, CMS ir LHCb – kuriuose susidūrimo metu dalelių energija pasiekia 8 TeV.
Filmas: CERN
Pasaulinis LHC kompiuterių tinklas
Apie CERN'o kompiuterizaciją pasakoja John Apostolakis, pasaulinio LHC kompiuterių tinklo darbuotojas.
Pasaulinis LHC kompiuterių tinklas (WLCG) jungia pasaulio mokslinius kompiuterių centrus. Jis buvo sukurtas 2002 metais saugoti, platinti ir analizuoti 15 petabaitų (15 milijonų gigabaitų) duomenų, generuojamų kiekvienais metais Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) .
1999 metais, kai prasidėjo CERN'o kompiuterinės sistemos kūrimas, greitai tapo aišku, kad reikalingas kur kas didesnis skaičiavimo pajėgumas, negu buvo numatyta projekte.
Taip buvo sukurta unikali LHC skaičiavimų paslauga - Grid (Tinklelis). Jis dabar jungia tūkstančius kompiuterių ir duomenų saugojimo sistemų daugiau nei 140 kompiuterių centrų 35 šalyse. Šie kompiuterių centrai yra išdėstyti "pakopomis" ir suteikia daugiau nei 8000 fizikų realaus laiko prieigą prie LHC duomenų. Tinklas leidžia vartotojams apdoroti, analizuoti ir tam tikrais atvejais saugoti LHC duomenis.
WLCG yra didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas. Jį sudaro du pagrindiniai tinklai -Europos Tinklo Infrastruktūra Europoje ir Atviras Mokslo Tinklas JAV - tačiau prie tinklelio taip pat yra prisijungę regioniniai ir nacionaliniai tinklai (pavyzdžiui, TWGrid Taivano ir ES IndiaGrid, kurie palaiko tinklo infrastruktūros objektus Europoje ir Azijoje).
Tinkleliu pagrįsta infrastruktūra yra efektyviausias sprendimas norint analizuoti LHC duomenis ir yra daug pranašesnis už centralizuotą sistemą. Duomenų kopijos gali būti saugomos skirtingose vietose, o tai užtikrina prieigą visiems mokslininkams, nepriklausomai nuo geografinės padėties, o ištekliai gali būti paskirstyti visame pasaulyje.
Pasaulinis LHC kompiuterių tinklas (WLCG) jungia pasaulio mokslinius kompiuterių centrus. Jis buvo sukurtas 2002 metais saugoti, platinti ir analizuoti 15 petabaitų (15 milijonų gigabaitų) duomenų, generuojamų kiekvienais metais Didžiajame hadronų priešpriešinių srautų greitintuve (LHC) .
1999 metais, kai prasidėjo CERN'o kompiuterinės sistemos kūrimas, greitai tapo aišku, kad reikalingas kur kas didesnis skaičiavimo pajėgumas, negu buvo numatyta projekte.
Taip buvo sukurta unikali LHC skaičiavimų paslauga - Grid (Tinklelis). Jis dabar jungia tūkstančius kompiuterių ir duomenų saugojimo sistemų daugiau nei 140 kompiuterių centrų 35 šalyse. Šie kompiuterių centrai yra išdėstyti "pakopomis" ir suteikia daugiau nei 8000 fizikų realaus laiko prieigą prie LHC duomenų. Tinklas leidžia vartotojams apdoroti, analizuoti ir tam tikrais atvejais saugoti LHC duomenis.
WLCG yra didžiausias pasaulyje kompiuterių tinklas. Jį sudaro du pagrindiniai tinklai -Europos Tinklo Infrastruktūra Europoje ir Atviras Mokslo Tinklas JAV - tačiau prie tinklelio taip pat yra prisijungę regioniniai ir nacionaliniai tinklai (pavyzdžiui, TWGrid Taivano ir ES IndiaGrid, kurie palaiko tinklo infrastruktūros objektus Europoje ir Azijoje).
Tinkleliu pagrįsta infrastruktūra yra efektyviausias sprendimas norint analizuoti LHC duomenis ir yra daug pranašesnis už centralizuotą sistemą. Duomenų kopijos gali būti saugomos skirtingose vietose, o tai užtikrina prieigą visiems mokslininkams, nepriklausomai nuo geografinės padėties, o ištekliai gali būti paskirstyti visame pasaulyje.
Nuotrauka: CERN
John Apostolakis pranešimas
Seminaras "Sukurk savo debesų kamerą"
Kosminių dalelių srautas visą laiką skrodžia Žemę. Tai vadinamoji natūrali kosminė radiacija. Ji nekenksminga, tačiau nematoma.
Debesų kameros yra detektoriai, kuriuose dalelių pėdsakai tampa matomi. Prieš keliasdešimt metų šios debesų kameros buvo naudojamos CERN'e elementarių dalelių tyrimams.
Būtų puiku susikurti tokį detektorių savo virtuvėje? Šiame praktiniame seminare mes ir mokomės tai daryti.
Debesų kamera montuojama labai paprastai. Nusiperkate gyvūnų parduotuvėje plastikinį akvariumą, išgręžiate jo dugne skylutes ir iš vidaus pritvirtinate veltinį. Tada imate medinę dėžutę, kurios dugnas padengtas putoplastu, į dėžutę sudedate sausą ledą, ant sauso ledo uždedate metalinę plokštę su krašte įrėžtais grioveliais. Tada griovelius pripilate iki kraštų propanolo alkoholio, o akvariumo veltinį taip pat gerai sudrėkinate tuo pačiu propanolu. Akvariumą apverčiate, dedate ant metalinės plokštelės ir akvariumo vidų apšviečiate žibintuvėliu.
Ir - voilà - akvariume stebite kosminių dalelių pėdsakus - trekus.
Debesų kameros yra detektoriai, kuriuose dalelių pėdsakai tampa matomi. Prieš keliasdešimt metų šios debesų kameros buvo naudojamos CERN'e elementarių dalelių tyrimams.
Būtų puiku susikurti tokį detektorių savo virtuvėje? Šiame praktiniame seminare mes ir mokomės tai daryti.
Debesų kamera montuojama labai paprastai. Nusiperkate gyvūnų parduotuvėje plastikinį akvariumą, išgręžiate jo dugne skylutes ir iš vidaus pritvirtinate veltinį. Tada imate medinę dėžutę, kurios dugnas padengtas putoplastu, į dėžutę sudedate sausą ledą, ant sauso ledo uždedate metalinę plokštę su krašte įrėžtais grioveliais. Tada griovelius pripilate iki kraštų propanolo alkoholio, o akvariumo veltinį taip pat gerai sudrėkinate tuo pačiu propanolu. Akvariumą apverčiate, dedate ant metalinės plokštelės ir akvariumo vidų apšviečiate žibintuvėliu.
Ir - voilà - akvariume stebite kosminių dalelių pėdsakus - trekus.
Ekskursija į PS kompleksą
Protonų sinchrotronas (PS) - tai yra pagrindinis CERN'o greitintuvo komponentas, kuris pagreitina arba protonus, kuriuos tiekia protonų sinchrotrono stiprintuvas, arba sunkiuosius jonus, kurie patenka iš žemų energijų jonų žiedo (LEIR). Šis greitintuvas pirmuosius protonus pagreitino 1959 metų lapkričio 24 dieną ir kurį laiką buvo didžiausias pasaulyje dalelių greitintuvas. Jis veikia iki šiol ir šalia protonų greitina alfa daleles, deguonies ir sieros nukleonus, elektronus, pozitronus ir antiprotonus. Greitintuvas pasiekia 25 GeV energiją.
Šventinis vakaras
Vakare CERN'o kavinėje švenčiame Nepriklausomybės dieną. Prie mūsų prisijungia lietuviai studentai ir doktorantai, dirbantys CERN'e ir Ženevoje - fizikai, informatikai, istorikai, programuotojai...Džiugina širdį graži Lietuvos ateitis - jauni, gabūs ir šviesūs žmonės.
Nuotraukų autorius Petras Lozda