Nuo 2013 m. spalio mėnesio Klaipėdos Simono Dacho progimnazija dalyvauja Europos Komisijos finansuojamame Kūrybiškų klasių laboratorijos projekte.
Šiame projekte dalyvaujančių mokinių mokymosi stiliams nustatyti naudojama Honey ir Mumfordo (1992) sukurta tipologija. Šie autoriai identifikavo keturis mokymosi stilius, kurių kiekvienas asocijuojamas su pirmenybės teikimu konkrečiam mokymosi ciklo etapui. Mokymosi stiliams nustatyti naudojama anketa ir specialiai projektui sukurtas skaitmeninis mokymosi stilių nustatymo įrankis.
Mokymosi stiliai:
Aktyvistas visiškai ir be įspėjimo pasineria į naują patirtį. Jam patinka išbandyti ką nors „čia ir dabar“ ir jis noriai dalyvauja eksperimentuose. Jis atviras, neskeptiškas ir kupinas entuziazmo. Jo filosofija–„aš pabandysiu viską padaryti“. Linkęs pirma veikti ir tik po to analizuoti pasekmes. Kai tik susijaudinimas atlikus užduotį nuslūgsta, jis pradeda nekantriai laukti naujos užduoties. Pražysta gavęs naujų problemų iššūkį, o vykdymas ir ilgalaikis naudojimas to, kas jau padaryta, nusibosta. Jis labai komunikabilus, nuolat įsitraukia į darbą su kitais žmonėmis, tuo pat metu mėgindamas sutelkti visą veiklą savo rankose.
Reflektuotojas stengiasi kuo toliau laikytis nuo aktyvios veiklos, kad galėtų apgalvoti situaciją ir panagrinėti ją įvairiais požiūriais. Nuodugniems apmąstymams jis naudoja savarankiškai sukauptus ir iš kitų žmonių gautus duomenis. Skrupulinga tiriamų duomenų atranka ir analizė jam turi pagrindinę reikšmę, todėl stengiasi kiek įmanoma atidėti galutinio sprendimo priėmimą. Jo filosofija – atsargumas. Tai paskendęs apmąstymuose žmogus, besistengiantis išnagrinėti visus niuansus ir potekstes ir tik paskui imtis veiklos. Jam patinka aptarimų ir pasitarimų metu stebėti kitų veiksmus, klausytis jų ir suvokti diskusijos esmę. Jis siekia likti nepastebėtas ir atrodo abejingas, tolerantiškas ir šaltakraujiškas.
Teoretikas remdamasis stebėjimais ir patirties refleksija formuoja kartais gana sudėtingas, bet logiškai korektiškas teorijas. Jis nagrinėja problemas vertikaliai, etapais, vadovaudamasis logika, sujungia pavienius faktus ir stebėjimus į darnias teorijas, siekia tobulumo ir nenurimsta, kol visi duomenys nebus klasifikuoti ir įtraukti į racionalią schemą. Jam patinka analizės ir sintezės procesas, sekasi kurti fundamentinius spėjimus, teorijas, modelius ir sisteminį mąstymą. Jo filosofija grindžiama racionalumu ir logika: „tai logiška, vadinasi, teisinga“. Dažniausiai jo užduodami klausimai: „Ar tai turi prasmę?“, „Kaip tai atitinka...?“, „Kokios pagrindinės prielaidos?“. Jis stengiasi būti nešališkas, analizuoti ir laikytis racionalaus objektyvizmo. Jo požiūris į problemas grindžiamas logika. Teikia pirmenybę maksimalizmui ir jaučia diskomfortą, susidūręs su subjektyvia nuomone, negriežtais mąstymo metodais ir kitokias „lengvabūdiškais“ dalykais.
Pragmatikas entuziastingai išbando idėjas, teorijas ir technikas, kad praktiškai nustatytų jų veiksmingumą. Jis ryžtingai ieško naujų idėjų, išnaudoja visas galimybes pritaikyti jas eksperimentuose. Mėgsta sėkmę, greitai ir ryžtingai įgyvendina idėjas, kurios jį patraukia. Nekenčia ilgų apmąstymų ir begalinių diskusijų, tai praktiškas, žemiškas žmogaus, kuris priima konkrečius sprendimus ir įveikia problemas. Jo filosofija: „Visada yra geresnis būdas“ ir „Jeigu tai veikia – tai yra gerai“.
Šiame projekte dalyvaujančių mokinių mokymosi stiliams nustatyti naudojama Honey ir Mumfordo (1992) sukurta tipologija. Šie autoriai identifikavo keturis mokymosi stilius, kurių kiekvienas asocijuojamas su pirmenybės teikimu konkrečiam mokymosi ciklo etapui. Mokymosi stiliams nustatyti naudojama anketa ir specialiai projektui sukurtas skaitmeninis mokymosi stilių nustatymo įrankis.
Mokymosi stiliai:
Aktyvistas visiškai ir be įspėjimo pasineria į naują patirtį. Jam patinka išbandyti ką nors „čia ir dabar“ ir jis noriai dalyvauja eksperimentuose. Jis atviras, neskeptiškas ir kupinas entuziazmo. Jo filosofija–„aš pabandysiu viską padaryti“. Linkęs pirma veikti ir tik po to analizuoti pasekmes. Kai tik susijaudinimas atlikus užduotį nuslūgsta, jis pradeda nekantriai laukti naujos užduoties. Pražysta gavęs naujų problemų iššūkį, o vykdymas ir ilgalaikis naudojimas to, kas jau padaryta, nusibosta. Jis labai komunikabilus, nuolat įsitraukia į darbą su kitais žmonėmis, tuo pat metu mėgindamas sutelkti visą veiklą savo rankose.
Reflektuotojas stengiasi kuo toliau laikytis nuo aktyvios veiklos, kad galėtų apgalvoti situaciją ir panagrinėti ją įvairiais požiūriais. Nuodugniems apmąstymams jis naudoja savarankiškai sukauptus ir iš kitų žmonių gautus duomenis. Skrupulinga tiriamų duomenų atranka ir analizė jam turi pagrindinę reikšmę, todėl stengiasi kiek įmanoma atidėti galutinio sprendimo priėmimą. Jo filosofija – atsargumas. Tai paskendęs apmąstymuose žmogus, besistengiantis išnagrinėti visus niuansus ir potekstes ir tik paskui imtis veiklos. Jam patinka aptarimų ir pasitarimų metu stebėti kitų veiksmus, klausytis jų ir suvokti diskusijos esmę. Jis siekia likti nepastebėtas ir atrodo abejingas, tolerantiškas ir šaltakraujiškas.
Teoretikas remdamasis stebėjimais ir patirties refleksija formuoja kartais gana sudėtingas, bet logiškai korektiškas teorijas. Jis nagrinėja problemas vertikaliai, etapais, vadovaudamasis logika, sujungia pavienius faktus ir stebėjimus į darnias teorijas, siekia tobulumo ir nenurimsta, kol visi duomenys nebus klasifikuoti ir įtraukti į racionalią schemą. Jam patinka analizės ir sintezės procesas, sekasi kurti fundamentinius spėjimus, teorijas, modelius ir sisteminį mąstymą. Jo filosofija grindžiama racionalumu ir logika: „tai logiška, vadinasi, teisinga“. Dažniausiai jo užduodami klausimai: „Ar tai turi prasmę?“, „Kaip tai atitinka...?“, „Kokios pagrindinės prielaidos?“. Jis stengiasi būti nešališkas, analizuoti ir laikytis racionalaus objektyvizmo. Jo požiūris į problemas grindžiamas logika. Teikia pirmenybę maksimalizmui ir jaučia diskomfortą, susidūręs su subjektyvia nuomone, negriežtais mąstymo metodais ir kitokias „lengvabūdiškais“ dalykais.
Pragmatikas entuziastingai išbando idėjas, teorijas ir technikas, kad praktiškai nustatytų jų veiksmingumą. Jis ryžtingai ieško naujų idėjų, išnaudoja visas galimybes pritaikyti jas eksperimentuose. Mėgsta sėkmę, greitai ir ryžtingai įgyvendina idėjas, kurios jį patraukia. Nekenčia ilgų apmąstymų ir begalinių diskusijų, tai praktiškas, žemiškas žmogaus, kuris priima konkrečius sprendimus ir įveikia problemas. Jo filosofija: „Visada yra geresnis būdas“ ir „Jeigu tai veikia – tai yra gerai“.