Flipingas
Flipingas yra mišraus mokymosi forma, technologijų pagalba leidžianti mokytojui sukeisti vietomis mokymosi veiklas klasėje su veiklomis namuose. Ši mokymosi forma dar yra vadinama atvirkštine klase arba atvirkštiniu mokymusi. Flipingui dažniausiai naudojami mokytojo sukurti pamokos vaizdo įrašai, kuriuos mokiniai peržiūri namuose.
Naudodamas flipingą mokytojas turi daugiau laiko individualiai bendrauti su mokiniais, nei dirbdamas įprastai, kai mokiniai mokosi klasėje, o namų darbus atlieka namuose.
Tradicinėje klasėje mokinys pirmiausia klauso mokytojo aiškinimo, namuose skaito vadovėlį, atlieka mokytojo paskirtas užduotis, o atėjęs vėl į mokyklą, atsiskaito už namų darbus. Gi atvirkštinėje klasėje mokinys pirmiausia stengiasi suprasti temą pats, naudodamasis mokytojo pateikta video medžiaga arba tokiais šaltiniais, kaip Khan Academy filmai, o tada pritaiko įgytas žinias klasėje, spręsdamas problemas arba tlikdamas praktines užduotis. Mokytojo vaidmuo tokioje pamokoje radikaliai keičiasi – iš lektoriaus ir aiškintojo jis tampa mokinio padėjėju ir patarėju, turi daugiau laiko bendrauti su mokiniu, įgyja didesnes galimybes diferencijuoti mokymą ir skirti daugiau dėmesio projektais paremtam mokymuisi.
Flipingo istorija
Pirmas šį mokymo būdą 1990 metais pradėjo naudoti Harvardo universiteto profesorius Eric Mazur, kuris suprato, kad kompiuteris gali pakeisti dėstytojo vaidmenį iš esmės ir pateikė pirmąsias flipingo klasės instrukcijas. Būtent jam priklauso ši įžvalga “Aš tikiu, kad mes matome tik proceso pradžią ir kad kompiuteris labai greitai taps neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Kompiuteris nepakeis mokytojo, bet jis tikrai suteiks mokytojui dinamišką priemonę pagerinti ugdymą”.
1993 metais Alison King publikavo straipsnį “From Sage on the Stage to Guide on the Side”, jį 2000 metais sekė J. Wesley Baker straipsnis "The classroom flip: using web course management tools to become the guide by the side". Nuo 2000 metų Viskonsino Madisono universitetas naudoja e-mokymuisi skirtas technologijas, leidžiančias pakeisti tradicines paskaitas dėstytojų sukurta video medžiaga ir PowerPont prezentacijomis.
2004 metais Salman Khan pradėjo filmuoti paskaitas ir skelbti jas internete. Khan Acdemy filmai remiasi 1:1 mokymosi strategija ir juos plačiai naudoja kiti mokytojai savo flipingo klasėse.
2006 metais Mike Tenneson and Bob McGlasson pateikė prezentaciją "The Classroom Flip", kurioje išnagrinėjo labai svarbias atvirkštinio mokymosi problemas. Jų manymu, mokytojas, nutaręs naudoti flipingą, pirmiausia labai rimtai turi apsvarstyti, ką jis nori pakeisti savo klasėje ir surasti flipingo mechanizmus, kurie leistų jam individualizuoti ir pagerinti mokymo procesą, atsižvelgiant į mokinių motyvaciją ir mokymosi teorijas. Taip pat prezentacijoje buvo nagrinėjamas kompiuterių kursų valdymo sistemų efektyvumas.
2007 publikuotoje daktaro disertacijoje "The effects of the classroom flip on the learning environment: a comparison of learning activity in a traditional classroom and flip classroom that used an intelligent tutoring system" Jeremy Strayer's nagrinėjo flipingą akademinėje aplinkoje.
Kas yra flipingo klasė ir kas ji nėra?
Tradiciškai flipingo klasė suprantama taip: vietoje mokytojo aiškinimo kaip mokomoji medžiaga yra naudojami video filmai ir mokiniai tada turi daugiau laiko individualiai padirbėti su mokytoju; tai vadinasi atvirkštinė klasė, nes pamokos medžiagos aiškinimas, kuris vykdavo klasėje, dabar perkeliams į namus, naudojant mokytojo pateiktą video medžiagą, o problemų sprendimas, kuris buvo skirtas darbui namuose, dabar atliekamas klasėje.
Tačiau flipingas yra kur kas daugiau. Dėl informacijos trūkumo flipingas yra vertinamas kontroversiškai. Pabandykime pažiūrėti, kas tikrai yra flipingas, o kas iš tikro nėra.
Atvirkštinė klasė tikrai NĖRA:
· Interneto video filmų sinonimas. Daugumas žmonių, išgirdę apie flipingą, iš karto galvoja apie filmus. Tačiau iš tikro tai yra interaktyvi ir prasminga mokytojo ir mokinio sąveika, kuri vyksta mokytojui individualiai bendraujant su mokiniu, o tai yra labai svarbu ugdymo procese.
· Mokytojo pakeitimas video filmais.
· Nuotolinis kursas.
· Chaotiškas mokymasis.
· Mokymasis nuolat žiūrint į kompiuterio ekraną.
· Mokinių izoliacija.
Tačiau atvirkštinė klasė YRA:
· Platesnė interaktyvi sąveika tarp mokinio ir mokytojo ir ilgesnis individualiam bendravimui skirtas laikas.
· Aplinka, kurioje mokiniai prisiima didesnę atsakomybę už savo mokymosi rezultatus.
· Klasė, kurioje mokytojas nėra “išminčius ant pakylos”, o mokymosi veiklos organizatorius, patarėjas ir padėjėjas.
· Klasė, kurioje dėl ligos, sporto ar kitokios veiklos nedalyvavę pamokoje mokiniai nelieka be mokymosi medžiagos.
· Klasė, kurioje mokymosi turinys yra archyvuojamas ir bet kuriuo momentu gali būti peržiūrėtas iš naujo.
· Klasė, kurioje visi mokiniai užsiėmę mokymusi.
· Vieta, kur mokiniai gauna asmeninį individualų išsilavinimą.
Flipingas įgyja vis didesnį pagreitį, vis daugiau Europos mokytojų diegia jį savo klasėse.
Taigi, keisti ar nekeisti tradicinę klasę į atvirkštinį mokymąsi? Ar mums vis dar jauku mūsų įprastoje tradicinėje pamokoje? Ar mes esame pasiruošę iššūkiams? Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Tačiau galbūt verta bent pagalvoti apie idėją nustoti MOKYTI ir leisti MOKYTIS.
Šaltiniai:
1. Mike Tenneson, Bob McGlasson (20 Apr 2006), The Classroom Flip
2. Eric Mazur (Feb 1991), Can We Teach Computers to Teach?
3. Jeremy Strayer (2007), The effects of the classroom flip on the learning environment: a comparison of learning activity in a traditional classroom and flip classroom that used an intelligent tutoring system (Doctoral Dissertation)
Paveikslėlis iš:
http://www.miscositas.com/flipped.jpg
Flipingas yra mišraus mokymosi forma, technologijų pagalba leidžianti mokytojui sukeisti vietomis mokymosi veiklas klasėje su veiklomis namuose. Ši mokymosi forma dar yra vadinama atvirkštine klase arba atvirkštiniu mokymusi. Flipingui dažniausiai naudojami mokytojo sukurti pamokos vaizdo įrašai, kuriuos mokiniai peržiūri namuose.
Naudodamas flipingą mokytojas turi daugiau laiko individualiai bendrauti su mokiniais, nei dirbdamas įprastai, kai mokiniai mokosi klasėje, o namų darbus atlieka namuose.
Tradicinėje klasėje mokinys pirmiausia klauso mokytojo aiškinimo, namuose skaito vadovėlį, atlieka mokytojo paskirtas užduotis, o atėjęs vėl į mokyklą, atsiskaito už namų darbus. Gi atvirkštinėje klasėje mokinys pirmiausia stengiasi suprasti temą pats, naudodamasis mokytojo pateikta video medžiaga arba tokiais šaltiniais, kaip Khan Academy filmai, o tada pritaiko įgytas žinias klasėje, spręsdamas problemas arba tlikdamas praktines užduotis. Mokytojo vaidmuo tokioje pamokoje radikaliai keičiasi – iš lektoriaus ir aiškintojo jis tampa mokinio padėjėju ir patarėju, turi daugiau laiko bendrauti su mokiniu, įgyja didesnes galimybes diferencijuoti mokymą ir skirti daugiau dėmesio projektais paremtam mokymuisi.
Flipingo istorija
Pirmas šį mokymo būdą 1990 metais pradėjo naudoti Harvardo universiteto profesorius Eric Mazur, kuris suprato, kad kompiuteris gali pakeisti dėstytojo vaidmenį iš esmės ir pateikė pirmąsias flipingo klasės instrukcijas. Būtent jam priklauso ši įžvalga “Aš tikiu, kad mes matome tik proceso pradžią ir kad kompiuteris labai greitai taps neatsiejama ugdymo proceso dalimi. Kompiuteris nepakeis mokytojo, bet jis tikrai suteiks mokytojui dinamišką priemonę pagerinti ugdymą”.
1993 metais Alison King publikavo straipsnį “From Sage on the Stage to Guide on the Side”, jį 2000 metais sekė J. Wesley Baker straipsnis "The classroom flip: using web course management tools to become the guide by the side". Nuo 2000 metų Viskonsino Madisono universitetas naudoja e-mokymuisi skirtas technologijas, leidžiančias pakeisti tradicines paskaitas dėstytojų sukurta video medžiaga ir PowerPont prezentacijomis.
2004 metais Salman Khan pradėjo filmuoti paskaitas ir skelbti jas internete. Khan Acdemy filmai remiasi 1:1 mokymosi strategija ir juos plačiai naudoja kiti mokytojai savo flipingo klasėse.
2006 metais Mike Tenneson and Bob McGlasson pateikė prezentaciją "The Classroom Flip", kurioje išnagrinėjo labai svarbias atvirkštinio mokymosi problemas. Jų manymu, mokytojas, nutaręs naudoti flipingą, pirmiausia labai rimtai turi apsvarstyti, ką jis nori pakeisti savo klasėje ir surasti flipingo mechanizmus, kurie leistų jam individualizuoti ir pagerinti mokymo procesą, atsižvelgiant į mokinių motyvaciją ir mokymosi teorijas. Taip pat prezentacijoje buvo nagrinėjamas kompiuterių kursų valdymo sistemų efektyvumas.
2007 publikuotoje daktaro disertacijoje "The effects of the classroom flip on the learning environment: a comparison of learning activity in a traditional classroom and flip classroom that used an intelligent tutoring system" Jeremy Strayer's nagrinėjo flipingą akademinėje aplinkoje.
Kas yra flipingo klasė ir kas ji nėra?
Tradiciškai flipingo klasė suprantama taip: vietoje mokytojo aiškinimo kaip mokomoji medžiaga yra naudojami video filmai ir mokiniai tada turi daugiau laiko individualiai padirbėti su mokytoju; tai vadinasi atvirkštinė klasė, nes pamokos medžiagos aiškinimas, kuris vykdavo klasėje, dabar perkeliams į namus, naudojant mokytojo pateiktą video medžiagą, o problemų sprendimas, kuris buvo skirtas darbui namuose, dabar atliekamas klasėje.
Tačiau flipingas yra kur kas daugiau. Dėl informacijos trūkumo flipingas yra vertinamas kontroversiškai. Pabandykime pažiūrėti, kas tikrai yra flipingas, o kas iš tikro nėra.
Atvirkštinė klasė tikrai NĖRA:
· Interneto video filmų sinonimas. Daugumas žmonių, išgirdę apie flipingą, iš karto galvoja apie filmus. Tačiau iš tikro tai yra interaktyvi ir prasminga mokytojo ir mokinio sąveika, kuri vyksta mokytojui individualiai bendraujant su mokiniu, o tai yra labai svarbu ugdymo procese.
· Mokytojo pakeitimas video filmais.
· Nuotolinis kursas.
· Chaotiškas mokymasis.
· Mokymasis nuolat žiūrint į kompiuterio ekraną.
· Mokinių izoliacija.
Tačiau atvirkštinė klasė YRA:
· Platesnė interaktyvi sąveika tarp mokinio ir mokytojo ir ilgesnis individualiam bendravimui skirtas laikas.
· Aplinka, kurioje mokiniai prisiima didesnę atsakomybę už savo mokymosi rezultatus.
· Klasė, kurioje mokytojas nėra “išminčius ant pakylos”, o mokymosi veiklos organizatorius, patarėjas ir padėjėjas.
· Klasė, kurioje dėl ligos, sporto ar kitokios veiklos nedalyvavę pamokoje mokiniai nelieka be mokymosi medžiagos.
· Klasė, kurioje mokymosi turinys yra archyvuojamas ir bet kuriuo momentu gali būti peržiūrėtas iš naujo.
· Klasė, kurioje visi mokiniai užsiėmę mokymusi.
· Vieta, kur mokiniai gauna asmeninį individualų išsilavinimą.
Flipingas įgyja vis didesnį pagreitį, vis daugiau Europos mokytojų diegia jį savo klasėse.
Taigi, keisti ar nekeisti tradicinę klasę į atvirkštinį mokymąsi? Ar mums vis dar jauku mūsų įprastoje tradicinėje pamokoje? Ar mes esame pasiruošę iššūkiams? Viskas priklauso nuo mūsų pačių. Tačiau galbūt verta bent pagalvoti apie idėją nustoti MOKYTI ir leisti MOKYTIS.
Šaltiniai:
1. Mike Tenneson, Bob McGlasson (20 Apr 2006), The Classroom Flip
2. Eric Mazur (Feb 1991), Can We Teach Computers to Teach?
3. Jeremy Strayer (2007), The effects of the classroom flip on the learning environment: a comparison of learning activity in a traditional classroom and flip classroom that used an intelligent tutoring system (Doctoral Dissertation)
Paveikslėlis iš:
http://www.miscositas.com/flipped.jpg
RSS Feed
