Kaip teigiama Europos Komisijos komunikate Europos parlamentui, “technologijos ir atvirieji švietimo ištekliai suteikia galimybę keisti ES švietimą”. Skaitmeninės technologijos yra neatsiejama žmonių bendravimo, darbo, prekybos dalis, tačiau Europos švietimo ir mokymo sistemose jos kol kas nėra visapusiškai išnaudojamos. Neseniai atlikto tyrimo[1], kuriuo siekta išsiaiškinti skaitmeninių technologijų naudojimo tendencijas Europos Sąjungos mokyklose, duomenimis, 63 proc. devynmečių mokosi  mokyklose, kurių negalima pavadinti „visapusiškai aprūpintomis skaitmeninėmis technologijomis“. 50–80 proc. ES besimokančių asmenų niekada nesinaudoja tokiais metodais kaip skaitmeniniai vadovėliai, pratimų įranga, paprasta ir prenumeruojama transliacija, imitavimas ar mokymasis žaidžiant. Žinios laikomos viešai prieinamomis, kai jas galima pasiekti visiems piliečiams prieinamomis priemonėmis. Atvirieji švietimo ištekliai yra labai svarbūs skatinant kurti novatorišką mokymo(si) aplinką, kurioje besimokantys asmenys gali pritaikyti turinį prie savo reikmių.

Švietimo turinio ir atvirųjų išteklių naudojimą riboja sunkumai rasti adekvačių išteklių kiekvieno vartotojo specifinėms reikmėms patenkinti: mokytojai paprastai yra linkę naudotis kolegų rekomenduotais ištekliais. Jau įrodyta, kad ES lygmens praktinės bendruomenės suteikia puikių galimybių dalytis gerąja patirtimi ir paremti  vieniems kitus – tą patvirtina labai aktyvus mokytojų Europos gamtos mokslų mokytojų bendruomenėje SCIENTIX.

Šiame straipsnyje apžvelgiami nauji SCIENTIX portalo gamtos mokslų, inžinerijos ir matematikos (angl. STEM) projektai ir atviro kodo skaitmeninių išteklių gamtos mokslams ir matematikai saugyklos SCIENTIX portale.

Scientix portalo projektai – gerosios praktikos pavyzdžiai

SCIENTIX (www.scientix.eu) projektas prasidėjo 2009 gruodį. Tai Europos Komisijos remiamas Europos mokyklų tinklo (angl. European Schoolnet ) projektas. SCIENTIX buvo sukurtas Europos mokytojų gerosios praktikos sklaidai. SCIENTIX  yra skirtas okytojams, tyrėjams, administratoriams, tėvams ir visiems, besidomintiems gamtos mokslais.

2013 metų lapkričio mėnesį prasidėjo SCIENTIX 2, kurio metu bus stiprinami ryšiai tarp mokyklų bendruomenių, keičiantis gerąja patirtimi.

 Nanonuomonė

Kaip rodo tyrimai, visuomenės supratimas Europoje apie nanotechnologijas vis dar yra žemo lygio. Tai reiškia, kad  piliečiai vis dar yra linkę kurti savo požiūrį į nanotechnologijas, atsižvelgdami į ideologinius polinkius, asmenines vertybes ir  žiniasklaidos užuominas. Nanonuomonė (angl. Nanopinion) yra Europos Komisijos finansuojamas projektas (http://nanopinion.eu/), skatinantis mokinius, studentus, politikus, tyrėjus, verslo atstovus ir plačiąją visuomenę įtraukti į mokslinę diskusiją apie nanotechnologijų diegimo teigiamus ir neigiamus aspektus.  Tinklapis yra lietuvių kalba.

 Nuotekos

Nuotekos (angl. Play With Water) projektas (http://www.play-with-water.ch/) yra skirtas pradinių klasių mokiniams  geriau suprasti gamtos mokslus eksperimentuojant ir žaidžiant. Šis projektas siekia sukurti kompleksines pamokas, kurios padėtų pradinių klasių mokiniams įgyti elementarias ekologines žinias, suprasti, kodėl reikia perdirbti atliekas ir suvokti, kad vandens nuotekos gali taip pat būti švaraus vandens ištekliai. Projektas aprūpina mokytojus eksperimentine medžiaga, kuri gali būti lengvai integruojama į gamtos mokslų pamokas.

 Ištirk sveikatą

Ištirk sveikatą (angl. Explore Health) yra Europos švietimo portalas apie pažangiausius mokslinius tyrimus sveikatos srityje, siūlantis  naujovišką multimedijos ir praktinės patirties sąveiką jaunimui internete, mokyklose, mokslo centruose ir muziejuose (http://www.xplorehealth.eu/). Pagrindiniai projekto Ištirk sveikatą tikslai yra panaikinti atotrūkį tarp mokslinių tyrimų ir švietimo, įkvėpti būsimus mokslininkus, skatinti mokslinį raštingumą ir dialogą.

 UniSchooLabs

Prjektas UniSchooLabs (http://unischoolabs.eun.org) siekia gerinti mokslo kokybę Europoje, skatinant bendradarbiavimą tarp universitetų ir mokyklų, prisijungiant prie mokslo laboratorijų pradinėse ir vidurinėse mokyklose per internetines paslaugas. Pedagoginiai metodai ir scenarijai, sukurti projektui, yra paremti tyrimais grįsto mokymo ir problemų sprendimo metodais, kai mokiniai mokosi atlikdami realius ir virtualius tyrimus. Yra sukurtas eksperimentų rinkinys, kuris buvo išbandytas 10 mokyklų.

Scientix portalo skaitmeniniai ištekliai

Internete galima rasti daug ir įvairių skaitmeninių mokymosi išteklių gamtos mokslams ir matematikai. Tačiau dažniausiai jie yra netinkami naudoti dėl kalbinių ir kultūrinių nuostatų. Dvi SCIENTIX  portalui priklausančios saugyklos - SCIENTIX  išteklių saugykla ir LRE saugykla – sprendžia šią problemą skirtingais, tačiau visos Europos mokytojams labai tinkamais būdais.

 SCIENTIX  išteklių saugykla

Jei mokytojas rado SCIENTIX  išteklių saugykloje (http://www.scientix.eu/web/guest/resources) tinkamą mokymosi išteklių ir jis nėra norima kalba, galima paprašyti vertimo paslaugos “vertimas pagal pareikalavimą”. Paslauga yra nemokama ir ja pasinaudoti galima tik SCIENTIX svetainėje. Jei mokymo medžiaga tinkama vertimui, tos medžiagos puslapio apačioje matysite eilutę “Prašyti vertimo”.

Tą galima padaryti spustelėjus kalbos kodą po eilute “Prašyti vertimo” tos medžiagos aprašymo puslapyje.

 European Learning Resource Exchange saugykla

European Learning Resource Exchange saugykla (http://lreforschools.eun.org/) – tai European Schoolnet paslauga, suteikianti mokykloms galimybę susirasti pedagoginį turinį, sukurtą tiekėjų įvairiose šalyse. Ji buvo sukurta siekiant suteikti švietimo ministerijoms prieigą prie mokymosi turinio saygyklų tinklo ir susijusių įrankių, leidžiančių ministerijoms lengviau keistis aukštos kokybės mokymosi ištekliais, kuriais gali lengvai pasinaudoti mokytojai kituose kontekstuose bei įvairiose šalyse. Tokie mokymosi ištekliai paprastai vadinami daugkartinio naudojimo (angl. travel well).

Autorės pedagoginė patirtis naudojant STEM mokymosi išteklius mokymuisi individualizuoti

Šie daugkartinio naudojimo ištekliai buvo atrinkti Europos Sąjungos finansuojamo eQNet projekto (http://www.itc.smm.lt/?page_id=3443) metu remiantis tam tikrais kriterijais, pvz.: ištekliai, skirti mokyti temoms, kurias galima laikyti tarptautinėmis; nebūtinos tam tikros kalbinės žinios; išsaugotas tokiu failo tipu, kuris naudojamas su bendrai prieinama programine įranga; išteklius intuityvus ir paprastas naudoti; nebūtina metodinė pagalba mokytojui bei aiški licencinė būsena. eQNet projekto metu autorė atrinko ir aprašė lietuviškais metaduomenimis Lietuvos švietimo portale (http://portalas.emokykla.lt/Puslapiai/SMPas.aspx) virš 600 užsienio STEM mokomųjų išteklių naudojimui Lietuvos mokyklose.

STEM mokymosi ištekliai yra toliau naudojami Klaipėdos Simono Dacho progimnazijoje vykdant Europos Komisijos finansuojamą CCL (angl. Creative Classrooms Lab) projektą, kurio pagrindinis tikslas yra išbandyti 1:1 (vienas kompiuteris vienam mokiniui) strategiją ir surinkti duomenis apie 1:1 pedagoginės praktikos naudojant planšetinius kompiuterius įgyvendinimą, poveikį ir diegimą platesniu mastu. Gauti duomenis leis švietimo vadovams padaryti labiau pagrįstus sprendimus dėl planšetinių kompiutrių naudojimo mokyklose platesniu mastu (http://www.itc.smm.lt/?page_id=5504).

Projekte yra nagrinėjami šiuolaikiniai mokymosi scenarijai, grįsti mokymosi individualizavimu (angl. Personalisation), problemų sprendimu (angl. Problem solving), mokinių bendradarbiavimu bei „apverstos“ (angl. Flipped) klasės metodais. Tokie scenarijai idealiai tinka mobiliosioms mokymosi veikloms vykdyti, kai kiekvienas mokinys turi galimybę naudotis planšetiniu kompiuteriu.

Gausūs mokslinių tyrimų rezultatai byloja, kad individualizuoto mokymosi požiūris yra kur kas efektyvesnis, lyginant su tradiciniu “visiems vienodo mokymo” (angl. One size fits all) požiūriu, kuris šiuo metu yra dažniausiai taikomas mokyklose. Individualizuoto mokymosi požiūris CCL projekte yra taikomas skirstant besimokančiuosius į kelias skirtingas grupes pagal jų žinių lygį arba mokymosi stilių (angl. Learning style). Lietuvos CCL ekspertai naudoja mokymosi stilių klasifikavimo metodą, pasiūlytą Honey ir Mumford 1992 metais, pagal kurį visus besimokančiuosius galima suskirstyti į keturias grupes: „aktyvistus“ (angl. Activists), “teoretikus” (angl. Theorists), “pragmatikus” (angl. Pragmatists) ir „stebėtojus“ (angl. Reflectors). CCL projekte pirma yra nustatomi mokinių mokymosi stiliai (tam yra sukurta speciali programinė įranga), po to – nustatomos jiems tinkamos mokymosi veiklos, mokymosi metodai, mokymosi išteklių tipai bei mobiliosios aplikacijos (angl. Apps). Kiekvienam mokymosi stiliui galima lengvai rasti tinkamų mokymosi išteklių švietimo portale, taip pat LRE ir SCIENTIX saugyklose naudojant paiešką pagal mokymosi ištekliaus tipą. Tokiu būdu mokymasis yra individualizuojamas, nes mokiniai gauna naudingų patarimų dėl jiems tinkamų mokymosi veiklų, metodų, išteklių bei mobiliųjų aplikacijų naudojimo mokymosi procese.


 Išvados

Kokybiškų europinių atvirųjų švietimo išteklių pasiūlos ir paklausos skatinimas – būtina švietimo modernizavimo sąlyga. Atvirieji švietimo ištekliai drauge su tradiciniais švietimo ištekliais leidžia taikyti mišriojo mokymo – tiesioginio mokymo ir mokymo internetu – metodus. Be to, atvirieji švietimo ištekliai turi potencialo sumažinti besimokančių asmenų ir jų šeimų išlaidas švietimo medžiagai įsigyti bei išlaidas iš valstybės biudžeto, jei švietimo medžiaga perkama valstybės lėšomis.

SCIENTIX portalas – gamtos mokslų mokymo bendruomenė – turi daugybę projektų, kurie gali atlikti šias funkcijas – gerinti gamtos mokslo ir matematikos mokymosi kokybę, didinti mokinių motyvaciją ir kelti mokytojų skaitmeninį raštingumą.

Autorės pedagoginė patirtis rodo, kad galima sėkmingai pasinaudoti Europos gamtos mokslų ir matematikos mokymosi ištekliais, juos pritaikant Lietuvos mokyklose mokymuisi individualizuoti ir tuo gerinant švietimo kokybę.


.

Nuo 2013 m. spalio mėnesio Klaipėdos Simono Dacho progimnazija dalyvauja Europos Komisijos finansuojamame Kūrybiškų klasių laboratorijos projekte.

Šiame projekte dalyvaujančių mokinių mokymosi stiliams nustatyti  naudojama Honey ir Mumfordo (1992) sukurta tipologija. Šie autoriai identifikavo keturis mokymosi stilius, kurių kiekvienas asocijuojamas su pirmenybės teikimu konkrečiam mokymosi ciklo etapui. Mokymosi stiliams nustatyti  naudojama anketa ir specialiai projektui sukurtas skaitmeninis mokymosi stilių nustatymo įrankis. 

Mokymosi stiliai:

Aktyvistas  visiškai ir be įspėjimo pasineria į naują patirtį. Jam patinka išbandyti ką nors „čia ir dabar“ ir jis noriai dalyvauja eksperimentuose. Jis atviras, neskeptiškas ir kupinas entuziazmo. Jo filosofija–„aš pabandysiu viską padaryti“. Linkęs pirma veikti ir tik po to analizuoti pasekmes. Kai tik susijaudinimas atlikus užduotį nuslūgsta, jis pradeda nekantriai laukti naujos užduoties. Pražysta gavęs naujų problemų iššūkį, o vykdymas ir ilgalaikis naudojimas to, kas jau padaryta, nusibosta. Jis labai komunikabilus, nuolat įsitraukia į darbą su kitais žmonėmis, tuo pat metu mėgindamas sutelkti visą veiklą savo rankose.

Reflektuotojas  stengiasi kuo toliau laikytis nuo aktyvios veiklos, kad galėtų apgalvoti situaciją ir panagrinėti ją įvairiais požiūriais. Nuodugniems apmąstymams jis naudoja savarankiškai sukauptus ir iš kitų žmonių gautus duomenis. Skrupulinga tiriamų duomenų atranka ir analizė jam turi pagrindinę reikšmę, todėl stengiasi kiek įmanoma atidėti galutinio sprendimo priėmimą. Jo filosofija – atsargumas. Tai paskendęs apmąstymuose žmogus, besistengiantis išnagrinėti visus niuansus ir potekstes ir tik paskui imtis veiklos. Jam patinka aptarimų ir pasitarimų metu stebėti kitų veiksmus, klausytis jų ir suvokti diskusijos esmę. Jis siekia likti nepastebėtas ir atrodo abejingas, tolerantiškas ir šaltakraujiškas. 

Teoretikas  remdamasis stebėjimais ir patirties refleksija formuoja kartais gana sudėtingas, bet logiškai korektiškas teorijas. Jis nagrinėja problemas vertikaliai, etapais, vadovaudamasis logika, sujungia pavienius faktus ir stebėjimus į darnias teorijas, siekia tobulumo ir nenurimsta, kol visi duomenys nebus klasifikuoti ir įtraukti į racionalią schemą. Jam patinka analizės ir sintezės procesas, sekasi kurti fundamentinius spėjimus, teorijas, modelius ir sisteminį mąstymą. Jo filosofija grindžiama racionalumu ir logika: „tai logiška, vadinasi, teisinga“. Dažniausiai jo užduodami klausimai: „Ar tai turi prasmę?“, „Kaip tai atitinka...?“, „Kokios pagrindinės prielaidos?“. Jis stengiasi būti nešališkas, analizuoti ir laikytis racionalaus objektyvizmo. Jo požiūris į problemas grindžiamas logika. Teikia pirmenybę maksimalizmui ir jaučia diskomfortą, susidūręs su subjektyvia nuomone, negriežtais mąstymo metodais ir kitokias „lengvabūdiškais“ dalykais.

Pragmatikas entuziastingai išbando idėjas, teorijas ir technikas, kad praktiškai nustatytų jų veiksmingumą. Jis ryžtingai ieško naujų idėjų, išnaudoja visas galimybes pritaikyti jas eksperimentuose. Mėgsta sėkmę, greitai ir ryžtingai įgyvendina idėjas, kurios jį patraukia. Nekenčia ilgų apmąstymų ir begalinių diskusijų, tai praktiškas, žemiškas žmogaus, kuris priima konkrečius sprendimus ir įveikia problemas. Jo filosofija: „Visada yra geresnis būdas“ ir „Jeigu tai veikia – tai yra gerai“.